Susikurkite dovanos
užuominą
Pradėti
Su užuomina bėgu per sniegą,
Apie šį daiktą galvoju prieš miegą.
Laidais įkrovęs tam daiktui gyvybę,
Papildysiu savo nekantrią esybę.
Aš, Tu & Dovana – va čia tai trejybė.
Pasidalink jau sukurtomis UŽUOMINOMIS
Su užuomina bėgu per sniegą,
Apie šį daiktą galvoju prieš miegą.
Laidais įkrovęs tam daiktui gyvybę,
Papildysiu savo nekantrią esybę.
Aš, Tu & Dovana – va čia tai trejybė.
Trūlo kėdės visos plyšta,
O tranzuot – nebent į mišką,
Noriu lėkt greičiau nei vėjas,
Bet spazmuoja mano pėdos.
Miesto gatvės būtų rojus,
Žmonės man bučiuotų kojas,
Jei turėčiau aš ratus –
Vežčiau picą į namus.
Užsidirbčiau turiningai,
Puoštų kūną vien bling-bling’ai.
Sukas, spaudžias ir plakas.
Šuo aplink kojas vejas.
Sukas, spaudžias ir plakas.
Čia ne šiaip servelatas.
Atspėt bandžiau, kaip kvepia vėjai,
Bet uoslę trigdė man kepėjai.
Aš paskui juos sekiau į mišką,
Kur ryto brizas šoko twist’ą.
Tas kvapas man atjungė kojas –
Saldus, gaivus, bemaž beprotis.
Prisiekiu, jo aš nepamiršiu,
Jei jo nerasiu – aš numirsiu.
Prašau, padėk jį išieškoti –
Toilette de parfum – tas žodis, broli.
Išorę papuošti noriu,
Jaustis lyg koks manekenas.
Nebebūti niekad liūdnas,
Net jei man sugedo fenas.
Kai nuolat norisi kažko geresnio,
Kaimyno mašinos ar submarino,
Atmink, kad laimei reikia paprastesnio –
Daikčiuko, žodžio ar pripažinimo.
Naudingas kaip vestuvinis servizas,
Kaip normalios loterijos prizas.
Aš – nepalietas narcizas,
Tai – visai šeimai geras siurprizas.
Parke dėmesį išlaiko,
Nes ryškus kaip kokio vaiko.
Aš manau, man žiauriai tiktų
Prie naujų, ryškiausių kedų.
Kol autobuso lauki kito reiso
Ir visiškai nukritęs ūpas,
Tikrai išmoksi tobulo duckfeiso,
Priliesdamas šį daiktą lūpom.
Per daug tik nebučiuok –
Viskam juk yra lubos.
Aš suvaldysiu ateitį,
Ekstrasenso atmintį.
Padovanokit ant riešo PC rytojų,
Ant akių – 3D super herojų.
Jau nuo pat mažų dienų
Menininko gyslelę aš turiu.
Tokių norėčiau dovanų,
Kad mane pramintų „geru kadru“.
Burzgia urzgia tolumoj,
Ne traukinys ir ne lėktuvas.
Neša dovanas tamsoj
Iš kalėdinės dirbtuvės.
Praskriedamas nufotkina kaimyną dar virtuvėj.
Išmanus stebuklas!
Ir visiems to reikia..
Analoginė šluota,
Šaldytuvas matuojantis saiką.
Šie digital žaisliukai
Pažadins many vidinį vaiką.
Išmanus stebuklas!
Ir visiems to reikia..
Analoginė šluota,
Šaldytuvas matuojantis saiką.
Šie digital žaisliukai
Pažadins many vidinį vaiką.
Kai nuolat norisi kažko geresnio,
Kaimyno mašinos ar submarino,
Atmink, kad laimei reikia paprastesnio –
Daikčiuko, žodžio ar pripažinimo.
Manau, pasiruošimo metas baigtas,
Juk mano kaktusas dar sveikas,
Išbandymų laikotarpis įmintas –
Net mažasis Reksas pamaitintas.
Sūpuoti moku tobulai,
Tai kur gi jūs, gandrai?
Ofise vėl ligos siaučia,
Respiratoriai tik puošia, puošia.
Kam tu tą make up daraisi,
Jei po kaukėm tik slapstaisi.
Penktas jau kavos puodelis,
Kur energijos prūdelis?
Gal pralenktų kūną ligos,
Jei nekimščiau tiek tos picos.
Man geriausia dovana,
Tai six pack’as ir gana.
Lyg mumija susivyniot norėčiau,
Į rankšluostį kokiam jaukiam pavėsy.
Nuo sprando iki čiurnų prasibėgt galėtų,
Svarbu, kad kojos pirštų nepaliestų.
Žiema ši nusimato ne tokia šalta,
Raitūzus vilnos numezgė mama.
Atsisakysiu kailio asmeninio,
Geriau vašku padengsiu arba pleistru.
Dovana išties gera,
Nebevadinsi jau manęs meška.
Patinka man nuolat kažką daryti,
Gyvenimas lyg veiksmo filmas aktyvus.
Eiti, bėgti, gaudyt, šaukti, ryti,
Bet šiandien toks jaučiuos tingus tingus...
Geriau jau pažiūrėsiu į dirbančius kitus.
Ar pameni, Kaip iš adijalų palapinę statėm?
Dabar jaučiu, net „labas“ nepasakom.
Rytais surūgusiais veidais praeinam,
Dėl indų neplautų akis kabinam.
Kalėdų noriu kitokių,
Man šimtą apkabinimų šiltų!
Kai pirmą kartą verkiau,
Animacijoje žirgą mačiau.
Žinai, mane visad žavėjo
Tie kaubojai vyrai, veikėjai.
Kai kelią skaičiuoju hektarais,
Gražesnis būna gyvenimas.
Gal šiemet nutiks man sėkmė,
Praeiti bent ristele?
Žiema man iššaukė gėdą,
Vėl atsiskyręs kaip dieną.
Smegenys visai nesupranta,
Kaip valdyti tą lentą?
Gal man reikėtų dviejų,
Bet šake pasismeigti baisu.
Gerai, nusipirksiu šalmą –
Drąsiau nusilaušiu sprandą.
Pašikniukas šiemet netinka,
Prašau, pasiimki į kalną.
Du metus bandžiau išmokti
Eit vandens paviršiumi.
Algą visą smilkalams ir mandaloms išleidau,
Bet į priekį – nė žingsnio.
Gal alternatyvos vertos žvilgsnio...
Žiema man iššaukė gėdą,
Vėl atsiskyręs kaip dieną.
Smegenys visai nesupranta,
Kaip valdyti tą lentą?
Gal man reikėtų dviejų,
Bet šake pasismeigti baisu.
Gerai, nusipirksiu šalmą –
Drąsiau nusilaušiu sprandą.
Pašikniukas šiemet netinka,
Prašau, pasiimki į kalną.
Taip smagu išmokti būtų
Įvaldyti kūno kalbą.
Muzika garsi, kai skamba,
Aš sušokčiau mamai sambą.
Džiaugiasi Kalėdomis kaimynas,
Kaip jam galvą suka karštas vynas.
Neklausau - veju į šoną,
Toliau minkau žaidimų konsolę.
Nesuprasiu aš žmonių,
Kuriems sniege žaisti smagu.
Šaltis ir drėgmė ne man,
Aš geriau liksiu online.
Kaleidoskopas man per mažas,
Tai – tik gražus vaizdų montažas.
Norėčiau romantiko stažo
Dangaus stebėtojo nakties etato.
Iškeičiau draugus į Holivudo elitą,
Nušlifuotom eilutėm maitinu pramogų apetitą.
Akys jau varva, bet išvadų nedarysiu.
Kol istorijos galo nepamatysiu.
Telia dovanų užuominos

Šiandien man nutiko ralis,
Rankose vibravo vairas.
Namuose - popkornų tvaikas.
Atsipeikėjau iš sapno,
Penkios dienos prie ekrano.

Skambutis į duris –
o už jų kaimynas.
Kas nutiko? Pasirodo,
pas mane elektro bytas.
Stebiu, kaip kaimynėlis
tik klubus mankština,
Sakau, užeik, matau,
kad ir tave kabina.

Jau nebekartosiu tų pačių klaidų -
Kai online date’o medžioklė - mažiausiu ekranu.
Įsižiūrėt įdėmiai reikia iki pirštų galų,
Kad pasimatymo netektų vėl nukelt -
„sorry, šiandien negaliu“.
O su 7 colių ekranu įmatyčiau
net spalvą tavo akių.

Išlendu į lauką, ir apšalau -
Kur dingo vasara, nejau ją praradau?
Prie minus 20 į kebabą susisukau,
TV pultelis rankoj ir jau jaučiu - geriau,
Girdėjau, National Geography
teigiamai veikia, ir kiti 55 TV kanalai,
kai jų labiausiai reikia.