Susikurkite dovanos
užuominą
Pradėti
Su užuomina bėgu per sniegą,
Apie šį daiktą galvoju prieš miegą.
Laidais įkrovęs tam daiktui gyvybę,
Papildysiu savo nekantrią esybę.
Aš, Tu & Dovana – va čia tai trejybė.
Pasidalink jau sukurtomis UŽUOMINOMIS
120 bpm biuro kėdėje.
Nusiraminkite.
Mano galvoje sukas ne vėjas,
Tai – elektro didžėjus.
Daug kartų jis pakibęs buvo,
Tarp žemės ir dangaus kažkur,
Net neapsiverčia liežuvis,
Bet reikia naujo modelio man čiur!
Kad krautų viską greitai ir visur!
Jau nuo pat mažų dienų
Menininko gyslelę aš turiu.
Tokių norėčiau dovanų,
Kad mane pramintų „geru kadru“.
Su užuomina bėgu per sniegą,
Apie šį daiktą galvoju prieš miegą.
Laidais įkrovęs tam daiktui gyvybę,
Papildysiu savo nekantrią esybę.
Aš, Tu & Dovana – va čia tai trejybė.
Naršau per kanalus sekmadienio rytą,
Priskaldyt malkų reiktų, nors šyla.
Kabinčiau ant sienos šį židinio vaizdą,
Svarbu nepamiršt iš nasrų atimt laidą.
Žinai, nemeluosiu, būtų puiku,
Jei jis – plačiu ekranu.
Subtilumo man pristinga,
Kai kišenėj vėjai švilpia,
Noris Haut couture'o,
Second Hand'e - kas pakliūna.
Skųstis juk dabar madinga,
Gal nupirktum vieną drink’ą?
Jei dabar stebuklų metas,
Ar vokeliui laikas prastas?
Mano adresą žinai,
Nuo manęs tau bučiniai.
Vienus traukia technika,
Kiti skaityti mėgsta.
Jie nori praktiškai ar brandžiai,
O man tiesiog patinka saldžiai.
Vonia – mano karalystė,
Girdžiu, kažkas beldžias į duris –
Jau tuoj išlįsiu.
Pala, čia ir čia, dar čia ir čia pasitepliosiu,
Per naujus visose fotkėse
Geriausiai atrodysiu.
Švęsti Kalėdas būna sunku,
Kai nuomininkas neleidžia kviestis draugų.
Nepaisant to, jei jų dar turiu,
Kalėdoti norėčiau po savo stogu.
Taupus žmogus nepirks taupyklės –
Taupus žmogus gudresnis.
Jis savo kapitalą neš,
Kur patalas minkštesnis.
Aš irgi noriu tokio
Multi-funkcinio gulto,
Kad santaupas sudėčiau ten,
Kur ieškočiau TV pulto.
Sekcija senovinė, dar puošia man svetainę
Tik lentynos tuščios -
Kažkaip interjero galai nesueina.
Reiktų kokios vazos ar lėkštelės,
Kad močiutė girtų,
„O koks gražus vaišių stalas, vaikeli.“
Pažadu, kad mokysiuos,
Ir šviesiuos kultūra.
O žaisiu tiktai kartais,
Savaitgaliais, naktim
Ir kai laisva diena.
Kol autobuso lauki kito reiso
Ir visiškai nukritęs ūpas,
Tikrai išmoksi tobulo duckfeiso,
Priliesdamas šį daiktą lūpom.
Per daug tik nebučiuok –
Viskam juk yra lubos.
Burzgia urzgia tolumoj,
Ne traukinys ir ne lėktuvas.
Neša dovanas tamsoj
Iš kalėdinės dirbtuvės.
Praskriedamas nufotkina kaimyną dar virtuvėj.
Išmanus stebuklas!
Ir visiems to reikia..
Analoginė šluota,
Šaldytuvas matuojantis saiką.
Šie digital žaisliukai
Pažadins many vidinį vaiką.
Lyg ant kilimo raudono
Aš sukuosi kaip Holivude:
Rimti pokyčiai garderobe,
Bet tinka naujas stilius, negi ne?
Ok, koridoriuj namie prie veidrodžio esu,
Foto jau keliu,
Visur pashare’inti skubu,
Kad gaučiau dėmesio ir meilės –
Velnias, neprošal man būtų naujas kailis!
Kai nuolat norisi kažko geresnio,
Kaimyno mašinos ar submarino,
Atmink, kad laimei reikia paprastesnio –
Daikčiuko, žodžio ar pripažinimo.
Žiūrėjau šiandien aukcionų laidą,
Ten žmonės pirko net ir Mona Lisa.
Septyniskart prisiskambinti bandžiau,
Namams savito imidžo reiktų daugiau,
Nepaėjo – kreditkė siautėti pradėjo.
Originalus šis daiktas,
Galima tik pažiūrėti!
Juk eksponatų rankomis neliečiama.
Reikia į sekciją saugiai pasidėt.
Lyg mumija susivyniot norėčiau,
Į rankšluostį kokiam jaukiam pavėsy.
Nuo sprando iki čiurnų prasibėgt galėtų,
Svarbu, kad kojos pirštų nepaliestų.
Ant mano selfio penkiolika vėl laikų varganų,
Žinai, galvoju, gal viskas dėl kreivų dantų?
O gal šukuosena – bliūdelis juos atbaido?
Manau, kad reikia man makeoverį daryti,
Kad draugai po mano nuotraukas
daugiau naršytų.
Lyg mumija susivyniot norėčiau,
Į rankšluostį kokiam jaukiam pavėsy.
Nuo sprando iki čiurnų prasibėgt galėtų,
Svarbu, kad kojos pirštų nepaliestų.
Kai įsivaizduoju,
Tai jau gerai matau –
Bokštelis pirmas, antras,
Salto dvigubą aš padarau.
Po to ramiai guliu, sau chillinu
Taip šilta, malonu.
Kuo burbulų aplink daugiau –
Tuo mažiau aš burbuliuoju.
Bus pramogų man dovanų?
Jau laukiu, yrius treniruoju.
Taip smagu išmokti būtų
Įvaldyti kūno kalbą.
Muzika garsi, kai skamba,
Aš sušokčiau mamai sambą.
Džiaugiasi Kalėdomis kaimynas,
Kaip jam galvą suka karštas vynas.
Neklausau - veju į šoną,
Toliau minkau žaidimų konsolę.
Jeigu galėčiau –
Būčiau karalius arba imperatorius.
Kariuomenes valdyčiau –
Net nereikėtų tapt oratoriumi.
Svarbu ryšys kad nenutrūktų
Ir užsipirkt pakankamai pabūklų,
Miestus sustatyt tvarkingai
Ir parūpinti visiems produktų.
Bet pirmiau – reik gauti tai.
Tada jau out aš iki sužaliuos laukai.
Kaleidoskopas man per mažas,
Tai – tik gražus vaizdų montažas.
Norėčiau romantiko stažo
Dangaus stebėtojo nakties etato.
Du metus bandžiau išmokti
Eit vandens paviršiumi.
Algą visą smilkalams ir mandaloms išleidau,
Bet į priekį – nė žingsnio.
Gal alternatyvos vertos žvilgsnio...
Keisti garsai visur aplink,
Kažkas lyg burbuliuoja.
Mėnulis šviečia - pilnatis
Ir karštas dūmas jau garuoja,
Atsimerkiu, iš dangaus kosmonautai mojuoja.
Atsibodo romantiškai žvakių šviesoje
Siurbt tą patį makaroną kaskartą.
Norėtųsi naujų romantikos formų –
Titaniko pozą išbandyt ant borto.
Telia dovanų užuominos

Šiandien man nutiko ralis,
Rankose vibravo vairas.
Namuose - popkornų tvaikas.
Atsipeikėjau iš sapno,
Penkios dienos prie ekrano.

Skambutis į duris –
o už jų kaimynas.
Kas nutiko? Pasirodo,
pas mane elektro bytas.
Stebiu, kaip kaimynėlis
tik klubus mankština,
Sakau, užeik, matau,
kad ir tave kabina.

Jau nebekartosiu tų pačių klaidų -
Kai online date’o medžioklė - mažiausiu ekranu.
Įsižiūrėt įdėmiai reikia iki pirštų galų,
Kad pasimatymo netektų vėl nukelt -
„sorry, šiandien negaliu“.
O su 7 colių ekranu įmatyčiau
net spalvą tavo akių.

Išlendu į lauką, ir apšalau -
Kur dingo vasara, nejau ją praradau?
Prie minus 20 į kebabą susisukau,
TV pultelis rankoj ir jau jaučiu - geriau,
Girdėjau, National Geography
teigiamai veikia, ir kiti 55 TV kanalai,
kai jų labiausiai reikia.